Linų diena

Vasario 3 d.

Šią dieną šventinami linai ir kaip auka dedami ant aukuro, prašant geresnio jų derliaus. Pašventinta linų sruoga apsupdavo žalią eglės ar kadugio šakelę, – juk netrukus gamtoje atgims gyvybė. Šventinta sruoga pagelbstinti persišaldžius gerklę; bereikia ja aprišti kaklą. Linų dienos išvakarėse mosėdiškiai į du indelius pasėdavo linų. Į vieną berdavo sėmenis vidurdienį, į kitą – pavakare. Pastatydavo ant palangės, paskui žiūrėdavo, kurie gi anksčiau sudygs, gražesnius želmenis išleis. Tada tuo metu – vidurdienį ar pavakare pavasarį ir sėdavo laukuose. Sėjos metas tradiciškai – apie gegužės 31, pradėjus kadagiams ir šermukšniams žydėti, penktą jauno Mėnulio dieną. O vėlyvą rudenį, pabaigus visus lino darbus, vadinamus „lino mūka“, kitados merginos apeigomis pagarbindavo dievaitį Vaižgantą, šio naudingo augalo globėją.